Į viešbutį ar kavinę – su augintiniu!

 

Publikuota žurnale “Ji” Nr.49/2017

Kalbėjosi Viltė Drūlienė

„Prieš trejus metus labai trūko vietų, kur žmonės būtų įleidžiami su augintiniais, – sako nepelno siekiančios organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ savanorė Aira Tumėnaitė. –  Nusprendėme palengvinti savo ir kitų gyvūnų mylėtojų gyvenimą.“ 

Esate viena projekto „Draugiški gyvūnams“ iniciatorių. Kaip ši iniciatyva atsirado ir kodėl?

Projektas gimė prieš trejus metus, inicijuotas VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ savanorių. Mes patys esame gyvūnų augintojai, tad pastebėjome, kad mieste trūksta vietų, kuriose žmonės būtų įleidžiami su augintiniais. Tuo metu tokių kavinių ar restoranų net didmiesčiuose buvo vos keletas, tad nuolat tekdavo žiūrėti į mintinai išmoktą meniu ir varstyti tas pačias duris. Supratę, kad ši problema aktuali ne tik mums, bet daugeliui gyvūnų augintojų, nusprendėme palengvinti visų mūsų gyvenimą ir padėti greičiau surasti visas vietas, kur būtų leidžiama įeiti keturkojams.

Kaip paklojote pamatus projektui? Ar sėmėtės žinių svetur?

Pradėdami projektą, žinoma, rėmėmės kitų šalių patirtimi. Patys keliaudami po pasaulį ir matydami, koks svetur požiūris į augintinius viešose vietose, nusprendėme, kad laikas ir Lietuvoje pralaužti ledus. Per trejus metus išties padarėme didžiulį progresą. Dabar sulaukiame itin teigiamų atsiliepimų ne tik iš Lietuvoje gyvenančių žmonių, bet ir iš užsienio svečių.

Mūsų žiniomis, nei Estijoje, nei Latvijoje nėra tokio interaktyvaus žemėlapio, kokį sukūrėme mes. Jame sužymėtos visos gyvūnus draugiškai priimančios vietos. Žinoma, Taline, Rygoje taip pat netrūksta vietų, kur galima eiti su augintiniais, bet mes išskirtiniai tuo, kad siekiame gerovės gyvūnų augintojams ir jų numylėtiniams ne tik didmiesčiuose, bet ir visoje Lietuvoje. Tad tikėtina, kad vietų, kuriose laukiami žmonės su augintiniais, skaičiumi, kuris per trejus metus pasiekė beveik 800, esame pirmaujanti šalis Pabaltyje.

Kokių nuomonių sulaukdavote iš žmonių, kai tik pradėjote savo veiklą?

Iš pradžių susidurdavome su įvairiausiomis nuomonėmis. Kaip ir kiekviena naujovė, projektas „Draugiški gyvūnams“ kėlė daug abejonių įmonėms. Dažnai kavinių savininkai svarstydavo: „O kas, jeigu žmonės dėl kavinėje laiką leidžiančių gyvūnų nustos pas mus lankytis? O kas, jeigu mūsų viešbutyje apsistojantys gyvūnai trukdys kitiems poilsiautojams?“. Tačiau dabar tokių klausimų sulaukiame itin retai. Patirtis parodė, kad gyvūnai viešose vietose aplinkiniams sukelia daugiau teigiamų emocijų negu diskomforto, be to, atneša nemažai pajamų. Žmonių, kurie lankosi kavinėse ar apsistoja viešbučiuose su gyvūnais, sparčiai daugėja. Ypač tokie pokyčiai pastebimi pasauliniu mastu.

Kokios įstaigos, be kavinių ir viešbučių, dalyvauja projekte? Kur dar galima lankytis su augintiniu?

Nors pradėjome tik nuo apgyvendinimo ir maitinimo įstaigų, šiandien galime pasigirti kur kas didesne skirtingų vietų įvairove. Džiaugiamės, kad projekte dalyvauja daugybė bibliotekų, specializuotų parduotuvių, grožio salonų, galerijų, sporto klubų, biurų ir kitų vietų. Be to, vietų, kur mielai įleidžiami augintiniai, daugėja ne tik didmiesčiuose, bet ir mažesniuose Lietuvos miesteliuose. O tai itin stipriai prisideda prie žmonių švietimo ir sąmoningumo skiepijimo gyvūnų gerovės atžvilgiu. Susidomėjimą tokiomis vietomis jaučiame ne tik sekdami savo interaktyvaus žemėlapio statistiką ar atsakydami į užklausas, bet ir matydami vis daugiau gyvūnų kavinėse ir parduotuvėse.

Galbūt kalbant apie gyvūnų gerovę pastebite teigiamų pokyčių mūsų visuomenėje?

Iš tiesų pastaraisiais metais stebime bendrą tendenciją, kad visuomenė darosi vis tolerantiškesnė gyvūnams. Tiek jų savininkai, tiek žmonės, neturintys augintinio, pradeda gyvūną matyti ne kaip daiktą, aksesuarą ar sargą, tačiau kaip kompanioną ir šeimos narį. Šis besiformuojantis įvaizdis yra itin svarbus, turint galvoje, kad daugybė problemų, tokių kaip žiaurus elgesys su augintiniais, jų nepriežiūra, beglobių šunų populiacijos didėjimas, atsiranda būtent dėl netinkamo požiūrio į gyvūną. Tikime, kad projektas „Draugiški gyvūnams“ formuoja pozityvų aplinkinių požiūrį į šunis ir rodo gerą pavyzdį vaikams, skatina rūpintis gyvūnais ir užtikrinti jų komfortą.

Žiūrint plačiau, už projekto ribų, situacija Lietuvoje gyvūnų gerovės atžvilgiu keičiasi ne taip sparčiai, kaip norėtųsi, tačiau tikrai gėrėja. Po truputį griežtėja įstatymai dėl žiauraus elgesio su augintiniais, piliečiai dažniau dalijasi gyvūnų nepriežiūros atvejais viešojoje erdvėje ar praneša apie tai specializuotoms institucijoms. Vis daugiau žmonių savo iniciatyva apsilanko prieglaudose, nuveža gyvūnams maisto ar reikalingų daiktų. Vis dažniau pasirenka priglausti gyvūną iš prieglaudos, o ne pirkti iš nelegalių daugintojų. Galbūt atrodo, kad pokyčiai nedideli, tačiau jie tikrai vyksta.

Turbūt ne visi žiūri palankiai į jūsų iniciatyvą? Ar esate sulaukę nusiskundimų dėl gyvūnų viešose vietose?

Žinoma, vis dar yra daugybė maitinimo bei apgyvendinimo įstaigų, kurios nenori įsileisti gyvūnų ir mes gerbiame jų apsisprendimą. Neturime tikslo visų „užverbuoti“. Žmonės, kurie yra alergiški augintiniams ar tiesiog jų nemėgsta, taip pat turi turėti iš ko rinktis. Galbūt būtent tai ir lemia, kad neigiamų reakcijų ar nusiskundimų dėl gyvūnų kavinėse mes nesulaukiame, nes kategoriškai prieš keturkojus nusiteikę žmonės renkasi tas vietas, kur jų tikrai nesutiks.

Papasakokite, kaip vyksta projekto plėtra? Kaip pasirenkate vietas, kurias įtrauktumėte į žemėlapį?

Projektas „Draugiški gyvūnams“ taip įsivažiavo, kad šiandien jau ne mes ieškome tokių vietų, bet jų atstovai kreipiasi į mus patys. Ir netgi tie verslininkai, kurie projekto pradžioje griežtai atsakydavo „ne“, dabar grįžta pas mus ir prašo įtraukti į žemėlapį. Juk tai labai stipriai atsiliepia ir įmonės įvaizdžiui. Deklaruodama, kad ji yra draugiška gyvūnams, byloja apie save kaip apie tolerantišką, vakarietišką ir atvirą erdvę. Be to, augintinių turintys ar jiems prijaučiantys žmonės sudaro gana didelį lankytojų segmentą. Tad neretai įmonės į projektą įsitraukia dėl finansinių priežasčių ar sekdamos konkurentų, kurie jau turi lipdukus, pavyzdžiu.

Kaip šį lipduką gauti? Kokia procedūra laukia norint viešai pranešti, kad įstaiga mielai įsileidžia gyvūnus?

Viskas vyksta gana paprastai. Įmonei pirmiausia reikia apsispręsti, ar ji nori priimti lankytojus ir darbuotojus su augintiniais, tuomet susisiekti su mumis ar užpildyti anketą mūsų puslapyje. Tai galima padaryti vos per kelias minutes. Sulaukę pageidavimo mes savo ruožtu apsisprendusios įmonės atstovams perduodame specialų, ant durų klijuojamą lipduką ir įtraukiame įstaigą į interaktyvų žemėlapį.

Ar reikia turėti augintinio dokumentus, norint su juo nueiti į kavinę ar vestis į kitas vietas?

Ne, tai visai nebūtina. Paprastai nereikia nei gyvūno kilmę įrodančių dokumentų, nei skiepų paso ir pan. Tačiau, kilus incidentui, jei jūsų šuo įkando kitam šuniui ar asmeniui, iš jūsų gali būti pareikalauta įrodymų, kad jūsų augintinis turi visus reikalingus skiepus. Taip pat keliaujant ir apsistojant aukštesnio lygio viešbučiuose pravartu turėti augintinio pasą.

Galbūt yra tam tikrų apribojimų, kokios veislės, dydžio augintinį galima pasiimti su savimi?

Kiekviena įstaiga turi savas taisykles, kokius gyvūnus nori priimti. Dažniausiai pasitaikantis atvejis, kai kavinė nusprendžia įsileisti tik mažus šunis. Deja, tokių vietų į sąrašą mes netraukiame. Teigdami, kad gyvūnai įstaigoje laukiami, tačiau užtrenkdami duris kitiems, pavyzdžiui, didelių veislių šunims, jie klaidina tokių augintinių savininkus ir sukelia diskomfortą. Juk šuns dydis nėra rodiklis, nes mažas jorkšyro terjeras gali skalyti labiau ir kelti daugiau erzelio nei ramaus būdo senbernaras, susirangęs šalia stalo.

Esame linkę nediskriminuoti šunų pagal veisles ir paliekame viską gyvūnų augintojų atsakomybei. Juk žmogus, žinodamas, kad jo augintinis neleis ramiai papietauti pačiam ar aplinkiniams, greičiausiai augintinio nesives, norėdamas išvengti galinčių kilti nepatogumų. Be to, šunys restorane vis dėl to yra privilegija, o ne teisė, tad kiekvienas turėtume šią galimybę vertinti ir negadinti atsakingų gyvūnų augintojų vardo.

Ar galėtumėte pažerti naudingų patarimų, kaip elgtis su augintiniu kavinėje ar kitoje viešoje vietoje?

Siekdami, kad tiek gyvūnai, tiek aplinkiniai mėgautųsi augintinių draugija, organizavome šuns etiketo paskaitas gyvūnų savininkams. Dalijomės įvairiais patarimais ir taisyklėmis, kaip derėtų elgtis viešoje vietoje. Štai keletas svarbiausių. Pasirūpinkite, kad gyvūnas turėtų dubenėlį vandens. Paimkite augintinio patiesaliuką, tai padės jam greičiau atsipalaiduoti – keturkojis jausis saugiau, žinodamas savo vietą. Atsineškite skanėstų ar žaislų, kuriais galėtumėte užimti šunį. Pasistenkite atsisėsti ten, kur niekas nevaikšto, tuomet jūsų numylėtinis mažiau blaškysis ir nekels diskomforto einantiems pro šalį. Nepaleiskite šuns nuo pavadėlio ir leiskite jam prieiti prie kitų žmonių tik matydami, kad šie asmenys tikrai to nori. Nešerkite šuns nuo stalo. Jei šuo paliko „dovanų“, nedelsdami sutvarkykite.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *